Biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų atkūrimo Biržulio, Stervo ir Debesnų šlapynėse planavimas ir praktinių atkūrimo priemonių taikymas

2014-12-01 – 2016-04-28

Projekto objektas – hidrologiškai susijusios Biržulio, Stervo ir Debesnų šlapynės (bendras plotas – 3 881 ha), kurias XX a. smarkiai pakeitė įgyvendinti melioracijos projektai, siekę pritaikyti Biržulio šlapynę žemės ūkio plėtrai. Projektai buvo įgyvendinti be rimtos situacijos analizės ir didžiąja dalimi nepasiteisino. Po vandens lygio pažeminimo iš didesnio nei 700 ha Biržulio ežero liko seklus apie 120 ha vandens telkinys. Jis nebeteko žuvų vietinei migracijai svarbios jungties Govijaus upeliu su Stervo ežeru. Pastarasis pylimu ir užtvanka buvo atskirtas nuo anksčiau potvynių metu užliejamų pievų. Pagilintas Biržulio ež. intakas Varnelė sąlygojo hidrologinio režimo pokyčius Debesnų pelkėje. Tuo pačiu metu buvo pradėtos kasti durpės Degėsio aukštapelkėje (Stervo šlapynėje), bet XX a. viduryje durpių kasyba nutrūko.


Išvardinti pertvarkymai lėmė greitą šlapynių kaitą. Biržulio ežero seklumos ir nusausinti plotai greitai užaugo nendrynais, krūmynais, ežere dėl greitos biomasės akumuliacijos smarkiai suintensyvėjo dumblėjimas, išryškėjo dumblių žydėjimo ir deguonies stygiaus periodai. Šiuo metu Ventos upės baseino valdymo plane ežero ekologinė būklė įvardinama kaip bloga. Ežere sumažėjo žuvų populiacijos, išnyko daugelis retųjų ir foninių šlapynių paukščių rūšių. Stervo ežero ekologinė būklė taip pat smarkiai pasikeitė. Ežere beveik išnyko vandens augalija, o pagal žuvų populiacijas ežero būklė vertinama kaip bloga. Debesnų pelkėje nebeliko XX a. pradžioje įprastų pavasarinių poplūdžių, smarkiai suintensyvėjo užaugimas tankia žoline augalija, krūmais bei medžiais. Degėsio aukštapelkė šiuo metu yra degraduojanti.


Nors pertvarkymai smarkiai sumažino biologinę įvairovę ir toliau lemia jos mažėjimą, šlapynės tebėra vertingos šalies ir tarptautiniu mastu. Biržulio-Stervo šlapynių kompleksas – paukščių apsaugai svarbi teritorija, kurios tikslinės rūšys: didysis baublys, plovinė vištelė, švygžda, juodoji žuvėdra, pievinė lingė ir mėlyngurklė. Čia taip pat išskirtos pelkinių miškų, melvenynų, tarpinių pelkių ir liūnų, aktyvių aukštapelkių ir degradavusių aukštapelkių buveinės. Debesnų pelkė – Paršežerio-Lūksto šlapynių komplekso, paukščių ir buveinių apsaugai svarbios teritorijos – sudėtinė dalis, kurios tikslinės buveinės: tarpinės pelkės ir liūnai, šarmingos žemapelkės, melvenynai ir rūšių turtingi briedgaurynai. Tikslinės rūšys: dvilapis purvuolis, žvilgančioji riestūnė, auksuotoji šaškytė. Nacionaliniu mastu Biržulio šlapynė – botaninis-zoologinis draustinis, Stervo šlapynė – rezervatas, o Debesnų pelkė – telmologinis draustinis.


Teritorijos gamtinių vertybių išsaugojimas ir ekosistemų funkcijų atkūrimas, tuo pačiu ir nacionalinių bei ES Buveinių, Paukščių ir Vandenų direktyvų reikalavimų išpildymas galimas tik sudarius būtinas prielaidas: tinkamas hidrologines sąlygas ir teritorijos naudojimą, subalansuotą organinės medžiagos apykaitą. Objektyvus esamos situacijos įvertinimas, konkrečių ir realistiškų atkūrimo uždavinių suformulavimas, jiems pasiekti reikalingų sprendimų parinkimas ir kaštų-naudos analizė, taip pat vietos bendruomenių aktyvaus įtraukimo į planavimo procesą užtikrinimas – gero metodinio pasirengimo ir plataus ekspertų būrio įtraukimo reikalaujantis uždavinys. Tai siekiama įgyvendinti šiame projekte parengiant Biržulio, Stervo ir Debesnų šlapynių ekosistemų funkcijų atkūrimo veiksmų planą. Šiam tikslui suburta didelę patirtį turinti tarptautinė ekspertų grupė. Kitas projekto uždavinys – įgyvendinti konkrečias atkūrimo priemones, kurių įgyvendinimo svarba ekosistemų paslaugų atkūrimui yra akivaizdi, o projekto laikotarpis pakankamas darbų atlikimui bei ilgalaikio rezultatų palaikymo užtikrinimui. Tai hidrologinio režimo atkūrimas Degėsių pelkėje ir Debesnų tradicinio naudojimo (ganiavos ir šienavimo) atgaivinimas. Projekte taip pat numatytas Biržulio ežero plūduriuojančių augalijos plovų biomasės bandomasis kompostavimas – itin svarbi veikla Biržulio šlapynės atkūrimo galimybių planavimui, kaštų-naudos vertinimui.

Projektas finansuojamas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo ir Lietuvos biudžeto lėšomis

Daugiau informacijos apie projektą

Norway Grants