Lietuvos šlapynės ir jų vandensauginė reikšmė

Šios monografijos tikslas – apibrėžti ir konkretizuoti termino šlapynė vartojimą, nustatyti Lietuvos šlapynių klasifikaciją bei tipizavimą, išanalizuoti jų pasiskirstymo ir raidos tendencijas praeityje ir dabar, taip pat įvertinti šlapynių vandensauginę reikšmę, jų atkūrimo ir naujų įrengimo galimybes bei apsaugos ir tvarkymo perspektyvas. Monografija skirta įvairių mokslo sričių (geografijos, ekologijos, vandens inžinerijos, aplinkotyros, aplinkosaugos vadybos ir kt.) atstovams.

Akstinu šios monografijos atsiradimui pasitarnavo autorių atlikta VšĮ Gamtos paveldo fondo vykdyta studija Šlapžemių įrengimo ar atstatymo, siekiant sumažinti organinių ir biogeninių medžiagų patekimą į vandens telkinius, galimybių analizės atlikimas ir šlapžemių įrengimo ar atstatymo rekomendacijų parengimas. Studijos užsakovas Aplinkos apsaugos agentūra. Šis 2008–2009 m. atliktas darbas buvo vienas iš didelio projekto Priemonių vandensaugos tikslams siekti galimybių studijų parengimas sudėtinių dalių. Kitas Gamtos paveldo fondo vykdytas JTVP / PAF (Jungtinių Tautų vystymo programos / Pasaulio aplinkos fondo) projektas Nr. LIT/01/G41 Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvos pelkėse svariai prisidėjo prie įvairių aplinkosaugos priemonių įgyvendinimo praktikoje.

Monografijos autoriai: Arvydas Povilaitis, Julius Taminskas, Zenonas Gulbinas, Rita Linkevičienė, Marijus Pileckas.

Recenzentai: doc. dr. Gintaras Valiuškevičius, doc. dr. Jonas Satkūnas

Leidinį galite parsisiųsti PDF