• GPF
  • Titulinis
  • GPF
  • Spausdinti
  • GPF

Retų aukštapelkės paukščių išsaugojimas Kamanų rezervate, ugdant aplinkosauginį visuomenės sąmoningumą

2006-12-11 - 2008-10-01

Šio projekto pagrindinis tikslas - Išsaugoti atvirų aukštapelkių plotai ir pagerėjusios sąlygos aukštapelkės retų paukščių rūšių populiacijoms.

Projekto uždaviniai:

Gamtotvarkinių priemonių taikymas rezervate
.

Poveikis: tvarkymo plano brėžinyje pažymėtose vietose bus pašalinta ar praretinta sumedėjusi augalija, padidės retų aukštapelkės paukščių populiacija.

Visuomenės švietimas ir informavimas
.

Poveikis: sukurta visuomenės švietimo ir bendruomenės integravimo į aplinkosauginį švietimą sistema. Suorganizuotas mokslinis seminaras, skirtas dirvinio sėjiko apsaugai Lietuvoje. Parengtas pažintinis – pristatomasis lankstukas apie Kamanų rezervatą. Suorganizuotas dirvinio sėjiko, kaip Kamanų rezervato simbolio, dienos paminėjimas.

Inovatyvių sąlygų regiono aplinkosauginio švietimo plėtrai sudarymas
.

Poveikis: įrengta ekspozicija lankytojų centre apie aukštapelkės ekosistemą bei retų paukščių populiaciją ir apsaugą, nupirkta Gamtos mokyklos klasei ir seminarų patalpai reikalinga įranga, sukurtas mokomųjų-pažintinių programų mokytojams ir mokiniams paketas, išleista padalomoji mokomoji-pažintinė medžiaga apie retas aukštapelkės rūšis, įsigytos mokymo turiniui įgyvendinti reikalingos priemonės. Suorganizuotas seminaras, pristatant parengtas mokomąsias programas regiono pedagogams.


Pagrindinis projekto vykdytojas – VšĮ „Gamtos paveldo fondas“

Projekto partneriai: Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Akmenės ir Mažeikių rajonų savivaldybės.


Bendra informacija.

Dėl specifinių aplinkos sąlygų Kamanų aukštapelkėje gyvūnų rūšių nėra daug, tačiau čia gyvena rūšys, nesutinkamos kitose buveinėse. Kamanų pelkė – daugelio retų paukščių prieglobstis. Kasmet atvirose Kamanų pelkėse peri 3-4 poros pievinių lingių, 1-2 poros didžiųjų kuolingų, 1-2 poros tikučių, ir 9-10 porų dirvinių sėjikų. Tai yra didžiausia dirvinio sėjiko perimvietė šalyje.

Dirvinis sėjikas yra tapęs Kamanų rezervato simboliu. Todėl jis ir pasirinktas, kaip vienas iš svarbiausių buveinės apsaugos indikatorių. Dirviniai sėjikai – tai viena iš tų tilvikų rūšių, kurios Lietuvoje peri tik aukštapelkėse. Jų perėjimo biotopai – atviri aukštapelkių plynių arba jų pakraščių plotai. Šiai rūšiai būdingas lizdinis konservatyvizmas – tam tikra specifinė aukštapelkių augalija. Nepaprastai svarbu ne tik augalų rūšys, bet ir jų aukštis bei tankumas. Dirviniai sėjikai dažnai sugrįžta perėti į tuos pačius aukštapelkių plotelius, netgi kelerius metus gali perėti tose pačiose įdubose, kur anksčiau buvo lizdas.


Daugumai retų aukštapelkės paukščių rūšių reikalingos panašios gyvenimo sąlygos kaip ir dirviniam sėjikui, jos jautriai reaguoja į gyvenamosios aplinkos pokyčius, todėl projekto metu didžiulis dėmesys ir dauguma veiklų skirtos visuomenės švietimui ir aplinkosauginio sąmoningumo didinimui, informuojant visuomenę apie ją supančios aplinkos reikšmingumą ir vertingumą, prevenciškai stabdant trikdymo faktorių. Lankytojų centre įkurta gamtinė ekspozicija, parengta mokomoji-pažintinė programa – tai puiki galimybė visuomenei netiesiogiai bendrauti su gamta, pažinti ją, ugdyti įsitikinimą, kad žmogus pats gali dalyvauti gamtosaugos problemų sprendime ir siekti jo gerėjimo. Grįžtamasis ryšys tarp projekto tikslų ir bendruomenės įsitraukimo į veiklas – tai efektyviausia projekto tęstinumą ir sėkmę užtikrinanti priemonė.


Kaip vieną iš projekto privalumų reikia pažymėti, kad jis turi kompleksinį praktinį gamtosauginį komponentą. Projekto metu vykdomi gamtotvarkiniai darbai padės išsaugoti tvarkymo planuose numatytas pelkės plynes atviras, bus sudarytos geresnės sąlygos biologinei įvairovei, retų rūšių populiacijoms – dirviniams sėjikams, tikučiams, tetervinams, pievinėms lingėms. Tam pačiam tikslui pasiekti – išsaugoti aukštapelkinį kompleksą su jam būdingomis rūšimis – didelės įtakos turės ir projekto švietėjiško-informacinio komponento uždaviniai: mokslinio seminaro organizavimas, gebėjimų ir žinių stiprinimas, pažintinė-mokomoji veikla, patalpų mokymui ir bendravimui lankytojų centre įrengimas, vietinės bendruomenės bendradarbiavimo motyvacijos didinimas ir projekto rezultatų ilgalaikiškumo ir tęstinumo užtikrinimas.


Projektas prisidės prie Kamanų rezervato Gamtos mokyklos populiarinimo regiono mastu. Bendri renginiai, ekspozicijos apie Kamanų aukštapelkės buveinę ir retų rūšių joje apsaugą steigimas lankytojų centre sudarys palankų klimatą skirtingų bendruomenės grupių įtraukimui į aplinkosauginį judėjimą. Tai turės didelę švietėjišką, auklėjamąją reikšmę. Tokio pobūdžio projektai gali būti išplėsti ir pakartoti kitose vietovėse kaip sektinas pavyzdys per aplinkosauginį švietimą saugoti biologinę įvairovę.


Projekto metu organizuojamų susitikimų (talkų, renginių, švenčių) metu vienas iš svarbiausių tikslų – nuolatos informuoti bei konsultuoti vietos bendruomenę aktualiais klausimais bei skatinti saugomos teritorijos administracijos ir bendruomenės diskusijas bei idėjas apie bendrus projektus. Projekto investicijos į lankytojų centro įrengimą – puiki motyvacija vietiniams ir regiono gyventojams pajausti savo gyvenamosios aplinkos išskirtinumą, suvokti save kaip neatskiriamą šios aplinkos dalį ir kartu jaustis atsakingais. Tai sąmoningas saviorganizacijos procesas, kurio metu formuojamos aplinkosauginės nuostatos, žinių ir įgūdžių visuma bei palankus aplinkai gyvenimo būdas. Naujoviškai įrengtas Kamanų lankytojų centras taps skirtingų tikslinių grupių susitikimų traukos centru ir pavyzdžiu kitoms saugomoms teritorijoms.


Parengtos mokomosios programos ir įsteigta Gamtos mokykla pagerins švietimo įstaigų galimybes aplinkosauginio švietimo ugdyme. Prie informacijos platinimo apie Gamtos mokyklos veiklą prisidės rajonų savivaldybių švietimo skyriai ir vietinė žiniasklaida. Padidės viso Šiaurės Lietuvos regiono mokytojų ir mokinių mokymo turinio įsisavinimo pajėgumai. Rezultatų nauda duos dvejopą šviečiamąjį poveikį: pirmiausia įsigyta materialioji bazė (gamtinė ekspozicija, programos, pažintinės pamokos, priemonės) suteikia kokybišką informacijos gavimo būdą realioje aplinkoje ir praktinį tos informacijos pritaikymą. Antras svarbus momentas – suformuota aplinkosauginio švietimo sistema ugdys vietinės bendruomenės gamtosauginį sąmoningumą, skatins nevartotojišką požiūrį į gamtą, atsakomybę už savo aplinką. Pamokos gamtoje padės lavinti moksleivių palankaus elgesio įgūdžius praktinėje veikloje, taip pat dalyvaujant aplinkosaugos renginiuose, skatins jų savarankiškumą bei ugdys pilietiškumą, priimant sprendimus. Mokytojai bus skatinami naudoti kuo įvairesnius darbo metodus ir formas, tuo pačiu kelti savo kvalifikaciją organizuojamuose dalykiniuose seminaruose.


Gamtos mokyklos steigimo Kamanų lankytojų centre idėja ir mokomųjų-pažintinių programų pritaikymo patirtis saugomose teritorijose sėkmingai gali būti pritaikyta ir pakartota kitose Lietuvos saugomose teritorijose.


Projektą dalinai finansavo Jungtinių Tautų vystymo programa, Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa


Atgal «

© 2009 Viešoji įstaiga Gamtos paveldo fondas. Visos teisės saugomos.

sprendimas: IMODUS